birzai
  STRUKTŪRA IR KONTAKTAI
Planuojami susitikimai įstaigoje
Komisijos ir darbo grupės
  NAUJIENOS
  VEIKLA
Įstatai
Istorija ir dabartis
Veiklos sritys:
- miško atkūrimas, įveisimas , priežiūra
- miško apsauga
- sodmenų išauginimas
- medienos ruoša
- rekreacija
- vidinės miškotvarkos projektas
- miškų sertifikavimas
- saugomos teritorijos
- aplinka ir stebėsena
Prekyba mediena
Veiklos ir turto įsigijimo ir skolinimos planai, jų įvykdymas
Atranka į laisvas darbuotojų pareigas
Konkursai į vyriausiojo buhalterio pareigas
Darbo užmokestis
Korupcijos prevencija
Finansinių ataskaitų rinkiniai ir veiklos ataskaitos
Viešieji pirkimai
Nereikalingo turto pardavimas
Ūkio subjektų priežiūra
Tarnybiniai lengvieji automobiliai
  PASLAUGOS GYVENTOJAMS IR PRIVAČIŲ MIŠKŲ SAVININKAMS
  NUORODOS
  PAIEŠKA SVETAINĖJE
  FOTOGALERIJA
Gamta
Veikla
Susitikimai
Paukščiai grįžta namo
  VIDEO
  KLAUSKITE
  NEĮGALIESIEMS
  SVARBU

Iš viso apsilankė
1624687
Šiandien apsilankė
1125

//

Istorija ir dabartis

Biržų miškų urėdijos steigimo prielaidas sudarė privačių miškų perėmimas valstybės nuosavybėn, o urėdijos teritorijos ribas nulėmė Pasvalio–Biržų, o nuo 1925 m. – Biržų apskrities steigimas. Tuo metu dabartinės Biržų miškų urėdijos teritorijoje dauguma valstybinių miškų buvo išsidėstę į šiaurės rytus nuo Panevėžio. Prasidėjus privačių miškų perėmimui į valstybės rankas, valstybinių miškų plotas turėjo didėti. Buvo nutarta steigti Biržų miškų urėdiją. Miškų urėdu buvo paskirtas Mykolas Nekrasovas, kuriam ir teko pradėti privačių miškų perėmimą, miškų urėdijos administracijos sudarymą. Taip 1921 m. Biržų miškų urėdija pradėjo savo veiklą, urėdiją sudarė 14 girininkijų – iš viso apie 41 tūkst. ha.  miškų. Prieškariu urėdijai teliko suformuotos 7 girininkijos, tokia struktūra su nedideliais pakeitimais išliko iki pokario.

1945 08 01 buvo įkurtas Biržų miško pramonės ūkis, visas krašto miškų valdymas perėjo šio ūkio žinion.

Sausinamasis griovys Biržų girioje, iškastas rankiniu būdu, 1959 m.  1971-ųjų miškasodis Būginių girininkijoje

1947 m. surengta Biržų miško pramonės ūkio miškų tvarkymo apyskaita, miškai suskirstyti į 10 girininkijų: Joniškėlio, Krinčino, Biržų, Nemunėlio Radviliškio, Nemunėlio, Ageniškio, Vinkšninių, Gegužių, Daujėnų, Vabalninko. Šių girininkijų pagrindu 1947 10 01 buvo įsteigtas Biržų miškų ūkis, o pramonės funkcija perduota Panevėžio miško pramonės ūkiui. Tuometinę Biržų miškų ūkio administraciją sudarė direktorius, vyr. miškininkas, 2–3 inžinieriai, 10 girininkų, 10 girininkų pavaduotojų, 10 žvalgų, 75 eiguliai, 16 buhalterijos-raštinės darbuotojų, 11 arklininkų. Labai sumažėjus pagrindinių miško kirtimų mastams, buvo įsteigtas miško ruošos punktas, o atkurtas Pasvalio miškų ūkis perėmė savo žinion šio rajono miškus. 1960 m. miškotvarkos duomenimis, Biržų miškų ūkio plotas tesudarė 24,4 tūkst. ha.

Biržų miško pramonės ūkio darbuotojų kolektyvas, 1968 m.  Savoje stichijoje. Vyr. miškininkas S.Atraškevičius, Būginių g-jos girininkas L.Vegner, 1974 m.

1967 m. Biržų miškų ūkis vėl perorganizuotas į Biržų miško pramonės ūkį. Išaugo ir buvo modernizuotas smulkios medienos perdirbimo cechas, aprūpintas reikiama technika miško ruošos punktas, smarkiai išplėtotas miškų sausinimas, kelių statyba miškuose, įrengta nuolatinių valksmų sistema.

1981m. iš Biržų ir Pasvalio miškų ūkių organizavus miško įmonių susivienijimą, Biržų miško pramonės ūkis tapo susivienijimo pagrindine įmone. Pagal 1973 m. miškotvarkos duomenis, šio miško įmonių susivienijimo miškų plotas siekė apie 40 tūkst. ha. Biržų–Pasvalio suvienytame miško ūkyje buvo nutiesta per 700 km žvyruotų kelių, nusausinti šlapieji miškai, iškasta per 1300 km melioracijos griovių, pastatyta 12 darbininkų gyvenviečių ir miškų ūkio centras.

Biržų MŪGS administracinis pastatas, 1976 m.  Medienos ruoša 1970-aisiais

1987 m. Biržų miškų ūkio gamybinis susivienijimas, kaip ir kiti, buvo likviduotas, o iš jo ir Pasvalio miškų ūkio 1988m. buvo sudarytas Biržų miško pramonės ūkis.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę (1990 03 11), miškų ūkinėje veikloje įvyko esminių pakitimų: centralizuotas planinis ūkis ėmė taikytis prie laisvos rinkos, tarpukaryje buvusios privačios miškų valdos buvo grąžinamos jų savininkams. Miškų ūkio ministerijos įsakymu, 1990 05 05 Biržų miško pramonės ūkis pavadintas miškų ūkiu, o nuo 1990 08 01 – Biržų miškų urėdija.

Šiandieninė Biržų miškų urėdija – valstybės įmonė - vienuoliktoji pagal užimamą miškų plotą iš 42 Lietuvos miškų urėdijų, turto patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus, vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą.


       Svente90.jpg   uredija2012.jpg   svente90_2.jpg

          Biržų - Pasvalio krašto miškininkų rūpestis - 60 tūkst. ha miškų, iš kurių beveik 31 tūkst. ha - valstybiniai. Didžioji dalis (89%) urėdijos valstybinių miškų - ūkiniai (IV gr.). IIIgr. (apsauginiai) miškai sudaro 6,8%, II gr. (spec. paskirties) miškai – 4,2% . Biržų rajonui tenka 20,5 tūkst. ha, Pasvalio rajonui – 10,3 tūkst. ha valstybinės reikšmės miškų.
Didžiausias urėdijos miško masyvas – Biržų giria, jos plotas – 16770 ha (pagal dydį 10-ta vieta respublikoje). Tai unikali ir labai savita giria, pasižyminti spalvinga istorine praeitimi, didele biologine įvairove, reta augalija bei gyvūnija, gerais miško keliais. Kiti stambesni miško masyvai: Medžvalakių, Dirvoniškio (2520 ha, Būginių girininkija), Žaliosios girios dalis (1890 ha, Kriklinių girininkija), Lepšynės (1210 ha) ir Girelės (1090 ha) miškai (Joniškėlio girininkija), Raudonbalės miškas (770 ha, Vabalninko girininkija). Miškai suskirstyti į 912 kvartalų, vidutinis kvartalo plotas – 34 ha.

         Urėdijos miškai auga derlinguose ir drėgnuose dirvožemiuose, todėl čia vyrauja mišrūs, savaiminės kilmės, aukšto našumo medynai. Pagal vyraujančias medžių rūšis medynai pasiskisto taip: beržynai užima 35%, eglynai – 25%, uosynai, ąžuolynai – 6%, juodalksnynai – 9%, pušynai – 9%, drebulynai – 10%, baltalksnynai – 5%, bendro ploto. Vidutinis medynų amžius – 46 metai, vidutinis tūris – 184 m3 / ha.

         Per daugiau kaip keturiasdešimtį metų urėdijos miškuose nutiesta 722 km žvyruotų miško kelių. Biržų girią išilgai ir kas pusę kilometro skersai dalina 450 km kelių ir 700 km melioracijos griovių tinklas.

Urėdijos valstybinius miškus administruoja devynios girininkijos: Latvelių, Tamošiūnų, Spalviškių, Būginių, Biržų, Vabalninko, Pasvalio, Joniškėlio ir Kriklinių. Šių girininkijų darbuotojai vykdo tiesioginę valstybinių ir privatizuoti skirtų urėdijos miškų apsaugą bei priežiūrą. Girininkijų plotas svyruoja nuo 1,8 tūkst. ha (Vabalninko g-ja) iki 4,9 tūkst. ha (Būginių g-ja).



          Miškų urėdijos veiklą apibrėžia valstybės valdžios, mokslo institucijų ir projektavimo organizacijų dokumentai. Pagrindinės Biržų miškų urėdijos veiklos kryptys – miškų atkūrimas ir įveisimas, jų priežiūra, ugdymas, apsauga, pritaikymas gyventojų poilsiui, pažintinei veiklai, turizmui, medienos ruoša ir prekyba. Konsultuojame privačių miškų savininkus, teikiame miško ūkines paslaugas, parduodame miško ir dekoratyvinius sodmenis, skatiname moksleivių domėjimąsi miškininkyste, gamtosauga, gimtojo krašto vertybėmis.

Istorinis 1999-ųjų radinys

    1999 m. rudenį kasant tvenkinį miškų urėdijos medelyno teritorijoje buvo iškasta apie 20 apanglėjusių ąžuolo rąstų. Rąstai, gulėję 2–3 m. gylyje, pasirodė be galo seni, suskilinėję, tačiau net motoriniu pjūklu atpjauti ąžuolo gabalą buvo nelengva – viduje medis atrodė kaip geležis. Pats stambiausias rąstas – 6 m ilgio ir 60 cm skersmens. Atpjautos ąžuolo ripkos buvo nusiųstos ištirti Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo Dendroklimatochronologijos laboratorijos geologijos instituto specialistams. Specialistų  išvados pranoko visas spėliones: ąžuolams –  6500–7000 metų. Durpėse jie užsikonservavo ir palyginti neblogai išsilaikė iki šių dienų. Iškastasis radinys gali būti seniausias ne tik Lietuvoje.



 © VĮ Biržų miškų urėdija
Powered by V3STUDIJA CMS v.5.0 V3 studija